tuščias

tuščias
tùščias, -ià adj. (4) K, LsB563, Š, K.Būg, Rtr, , FrnW, NdŽ, ; SD117,140, SD35, R, , Sut, L 1. kuriame nieko nėra, kuris be nieko, dykas; pršn. pilnas 1: Viena statinė turi būti pilna alyvos, o kitos tuščios J.Balč. Ir atnešu tau tùštį tą krežį Pln. Cukiernyčia stovi tuščià an mūrelio JnšM. Tùščias butelis, visa ižgerta Grv. Katras jau nebeturia piningų [lošdamas], tai padeda tùščią bačką, numauna kelnes, pliką įkiša į tą bačką Mšk. Buvom eję į avėtes, ne ką radom – grįžom tuščiaĩs krepšais LKT103(Klm). Ir eik numie sau tuščiu krežiu Nv. Patys į laukus tuščiàs kašeles nusinešim K.Donel. Vasarą jau būsta tuštì kodžiai LzŽ. Atnešė šeiminykė tuščiàs tolierkas, pastatė Eiš. Praskreipiau jam iš kelio, ba jis pilnu vežimu važiavo, o aš tuščiù . Paguldyk teipajag puodą tuštį ant liepsnų, idant įkaistų BBEz24,11. Nė pilną duoda, nė tùščią duoda – tai koks čia gėrimas daba?! Jrb. Prisideda kešenes pilnas [margučių], ateina – tùščios Al. O šita duobė buvo tuščia (paraštėje išsekusi) BB1Moz37,24. ^ Iš tuščio neįpilsi LTR(Vlkv). Iš pilno kožnas mokės, ale iš tuščio mokėk įpilti LKT122(Žgč). Iš tuščio nepripilsi aruodo LTR(Km). Kur pilnas, tai byra, kur tuščias, tai braška J. Tuščias barška, pilnas byra Kt. Tuščias sagonas garsus, pilnas sagonas skanus LTR(Vdk). Davė: du tuščiù, trečią nepilną (mažai arba nieko) Kt. Tušti puodai garsiai skamba LTR(Trg). Tuščia bačka toli skamba PPr277. Jeigu tùščias [maišas], tai grūdo neieškok Rod. Tuščias žakas nestov stačias, o pilnasis neveik virsta KlvK. Ginčijasi dėl tùščio maišo (dėl niekų) Plv. Kas yra tuščioj skrynėj? (daug vietos) KlvK.
tùščia n.: ^ Pilna byra, tuščia barška Klvr. tuščiaĩ adv. K, : Ji pati jaučiasi kaip tuščiai išsemtas medinis indas I.Simon. Jie ryja tol, kol vos nesprogsta, o paskui su tam tikra šaknim išvalo tuščiai vidurius J.Balč. tuštỹn adv. NdŽ, .be to, kas turi būti, kas paprastai būna, užpildo visą ar dalį ertmės: Ežeras tuščias vandens OsG142. Yra ant kiemo šulinė, ale ka tuščià (be vandens), gali bulbes pilti Stl. Tuščià burnelė – nė vieno dantelio neturiu, kur anie išlėkė Vdk. Taip šokant ana ančmina an tos kojos, tuštì koja, tùščias batas Vkš. Jau ateina čėsas imti duoną, pečius tùščias sau Sd. Paliko tùščią svirną [vagys] Rod. Šiandien nusipirkai, o ryto[j] jau tuštì kriautuvė Pp. Ka ji valgo, ka ji valgo: neša stalą, – ir jau tùščias Plv. Galima buvo numanyti, kad ne prie tuščio stalo sėdi, ne alkani ir ne ištroškę LzP. Krautuvė[je] nieko nėra, tuštì pašaliai, nė tu milto gausi, nė tu kruopo gausi Jdr. Ana (duktė) prabunda vienui viena – tuščias tvartas LTR(Tvr). Visi aviliai tuštì Azr. Mintaujo[je] turgus tùščias – kaip iššluostyt Sk. Sẽniai išmirinėjo, jauni išbėginėjo, tuščià [kaime] Krš. Maniškiai išėjo, paliko mane vieną tuščiam bute V.Bub. Veranda [buvo] tuščià tuščiutùkė, ir užkraulino Drsk. Troba stovi tuščia tuštelaitė Pt. Dabar malūnas buvo tuštutėlaitis – nei pirmame, nei antrame aukšte nebuvo nė vėtyklės javų, vien storas dulkių sluoksnis . Gatvės buvo tuščios kaip iššluotos J.Bil. Laukai buvo tušti – nei gyvulio, nei žmogaus J.Avyž. | Debesys tùščios, be lytaus LKT127(Erž). Speniai tuštì (nebėra pieno) Drsk. ^ Be duonos tušti kluonai LTR(Zp). Pilnas kišenius svetimus vartus atidaro, tuščias – iš savo namų išvaro V597. A, koks ten gaspadorius – tuščio tvarto kaištis LTR(Pns). Koc molio pasidrėbk, jei tuščią makaulę turi LTR(Vdk). Tuščia galva kaip daržinė pavasarį LTR.
tùščia n.: Vasarą nerandi Ilgin [vėžių], tùščia Kpč. Čiupt už pažasties – nėr [kiaušinio], pasigraibo kišenėse – tuščia K.Saj. Žmonių tùščia, kaip šluota iššluota PnmA. Kada žmonių autobuse tùščia, tai ir čia sustoja Strn. Tuščia buvo koridoriuje, tuščia ir Petro širdyje . | prk.: Galvoje buvo tuščia, nors švilpk . „Rankovės tai pilnos, bet galvoje tuščia“, – sakydavo žmonės apie tuos, kurie neprotingai naudodavo jėgą . tuštỹn adv.: Tuštė[ja] bažnyčia, vis tuštỹn, atpranta [žmonės] Krš.R240, 321 laisvas; dar neužpildytas, nepripildytas įprastinio turinio: Tuščià lova yra, gali pirkioj gulėt Dv. Dar jau tik ton pakrentėn kiek tuščių̃ vietų, kitur nėr kur [laidoti] Pv. Koplyčio[je] da trys tuštì buvo pečiai (laidojimo nišos) Sdb. O! tai buvo auksiniai teatro laikai! Salėje nė vienos tuščios vietos K.Saj. Daugelio žodžių straipsniuose paliktos tuščios vietos latviškiems atitikmenims vėliau įrašyti LKV176. Lauko nepalienkam anei kiek tùščio, nearto Dg. Pūdymus laikė, tùštį lauką turėjo mėšlams vežti Kl. Pavakary avilin suleidi tuščiañ [spiečių] Kvr. Istorija – tai kartuvės, mielasis! Jos niekada negali būti tuščios J.Marcin. Sugrįšiu namuosna mano, iš kur išejau, o atejus randa juos tuščius, ižšluotus ir išliuobtus Ch1Mt12,44. Tus grūdus susikasdavom pri savęs, o daržinė[je] palikdavom vietą tùščią Krž. Da buvo likę daug tuščių̃ lapų Smln. Tuščia juosta SkŽ116. | Sako, Gedžiūneliuose yra vargonykas tùščias (nedirbantis)? Prng. Rado jisai čionai jau užmušto gudo tuščią žirgą ir spėjo į jį įsėdęs pavyti savųjų pulką V.Piet. ^ Jei po Jono dar gegutę girdėsi, – daug tuščios vietos kluone turėsi prš. Norint tinginys, tikt ne tuščia vieta B454.
tùščia n.: Kūliai nebuvo prieg tai skryniai, te buvo tùščia Eiš.SD1153 apleistas, negyvenamas: Tę tuščià vieta, negyvena, ta visi eina, abuolių nori Kpč. Stovi tėvo dvareliai tušti, vakar buvo visi išvežti A.Mišk. Stovi pirkia tuščià Dg. Ponai buvo išsikėlę, dvarą tùščią paliko Žln. Nuejo tuščiõn pairusion ūkėn Sn. Eš tavo miestus tuščius padarysiu (paraštėje ištuštinsiu), idant būtumbei pūstynė BBEz35,4. Gyvena virtuvėj, o visi kambariai tuščiutùkai Mrj. | Tuštì namai be bobos, tuštì viskas Drsk.
tùščia n.: Tùščia tę, nėr namų LzŽ.I [i]neapaugęs, plynas, be medžių: Tùščios vietos miškūs tai tokios laukesos, daugiausia pelkės Erž. Ji tuoj pavirto gražia karalaite, miškas – kareiviais, o tuščiose vietose atsirado dvaro trobėsiai LTR(Žal). ^ Pešk iš delno, kad jis tuščias LTsV325.Gs be maisto (ppr. apie vidurius): Tùščias skilvis KI203. Viduriai kauka, tuštì Kv. Iš vakaro neduodam ėst [pjausimai kiaulei], kad žarnos būt tuštèsnės Dv. Šaltas pienas nesveika į vidurius tuščiùs Rs. ^ Jeigu plūksnos (puošnūs drabužiai) rūpi, tai pilvas tùščias (būsi alkanas) Ps. Tuščiù pilvu neilgai išbūsi Rs. Kap gulėsi, dantim tuščiais klapsėsi LTR(Grv).
tuščiaĩ adv.: Neeik tuščiai, ne nevalgęs J.Lg apie laiką, kai nieko nebūna: Tuščias laikas daba, nei obelių, nei pomidorų Bsg. Kai buvo tùščias laikas (kai nieko laukuose nebuvo pasėta ar nupjauta), tai nelijo Jrb. Pavasarį – tuščiáusias laikas Dkš. | Tùščios būs Kūčios, miltų nė[ra], mielių nė[ra], silkės a būs pauostyti Krš.
2. nieko neturintis: Visas tuščias B1035, PrLXVII30, N. Čia tuštì buvo žmonės Šmk. Po karo buvau tuščias kap pirštas Mrj. Esu tuščià kaip pirštas, nieko neturiu Skr. Šiandien Vilius ne toks paikas, kad imtų tuščią mergą I.Simon. Tu viską gali, viską suteiki, viską pripildai, vos tikt griešnyką tuščiu palikdamas M.Valanč. Alkstančius visu geru papildė ir bagotūsius tuščius apleido 489. Alkanus papildė geru, o didžturius apleido tuščius DP471. ^ Tùščias tėvas vaikam pašinas rūro[je] Čk. Į tùščią niekas nežiūra Šll.
tuščiaĩ adv.; Sut: Nopleisk jo tuščiai iž namų savo MP166.be nešulio, krovinio: Aš nieko nenešuos, tuštì bėgu Gd. Ka anie (aitvarai) būs tuštì, tai šviesi, o ka pilni – tai juodi Kv. Važiuok su manim, – tarė, – grįžtu tuščias… yra naujienų… LzP. Paryčiu lėktuvai grįždavo tušti, išmėtę mirties krovinį . Pirmiau aš tų kalnų nejutau, o daba ne tùščias nebepareini Yl.
tuščiaĩ adv.: Jeigu su medum [bitė į svetimą avilį įskrenda], tai nieko, o jeigu tuščiaĩ, tai nugilia Antš.NdŽ be nieko, be dovanų, nieko neturėdamas: Daktaru vis reikia pyrago, tùščias kap eisi Drsk. Parvažiavo tuštì, be rublio Jnš. Niekadais tuštì neatvažiuona, ta meisos atveža, ta sūrio atveža Akm. Butkus pakvietė susiedus, tų moterys ateidavo ne tuščios, bet kaip bitelės ratuotos M.Valanč. Idant kožnas vyriškis žydų po tris kartus per metus ing miestą Jerusalem ateitų, a ne tuščias, bet visadai afierą atnešdams BPI163. Bet nepasirodykite tušti po mano akim BB2Moz23,15. Idant kada išeisite, ne tušti išeitumbit BB2Moz3,21. ^ Tuščiù neužkiši (reikia atsilyginti) Mrj.
tuščiaĩ adv.: Viešpatis Dievas neateit tuščiai DP237(paraštėje).
3. nevedantis vaisių (apie augalus ir jų žiedus): Buvo tie kvynai tuštì, nieko sėklų nebuvo Trk. Vienas buvo agurkiukas tùščias Žl. Tuščios avižos N. Tuščia varpa R348, 466. Delčioj nesėt javų – bus tušti LTR(VšR). Agurkų yra, ale labai tuštì žiedai Plv. Tuščià obelukė Smn. Sodnai užtiesti didžiausiai, o tuštì šį metą Krš. Blogi metai, tuštì sodnai, tuštì miškai Rdn. ^ Tuščios varpos aukštai stiepias Vrn.f. N, Drsk nevaisinga; neapsivaisinusi: Kam tu reikalinga, sykį (= jei) tuščia kaip mėnulio delčia P.Cvir. Kam karvę vainikuot, ka ji tuščià Jrb. Nutrijos paliko tùščios Kv. | Moteriškė savim netuščia (nėščia) R, .nederlingas: Ana toki y[ra] jau sena sena, džiūstanti žemė ta, tuštì Tl. Tuščià vieta, ką į ją sodysi! Bsg. Antri tušti metai iš eilės J.Avyž.apie mėnulio fazę: Dabar mėnuo tuščias 345. Mėnuo tuščias (delčia) N. 4. Vn be naudos, nepelningas: Darbadieniai tuštì buvo, o reikėjo gyventi, reikėjo pragyventi Yl.be laimėjimo: Lošėm toj loterijoj dieną, antrą, tačiau bilietai vis pasitaikydavo tušti .PolŽ1299, SkŽ363 be darbo, nesusijęs su naudingu darbu: O daba traktoriai važinėja tuštì po lauką Škt. Tuščiasis gręžimas . Tuščióji eiga FzŽ68.
tuščiaĩ adv.; PolŽ57: Jau tuščiai traktoriaus tai negainios, atgabeno kažką Vaciui J.Ap. tuščiąja adv. Ser.be užtaiso: Tùščias šūvis 86.
5. prk. darantis tuštumo įspūdį: Atsigulė ant nugaros, pasibruko rankas po galva ir įrėmė tuščią žvilgsnį į lubas J.Avyž. Galva lengva, tuščia, taip įtartinai tuščia J.Mik. Akys tuščios ir šaltos, kaip rudens vėjų nugairintas laukas J.Avyž.
tùščia n.: Širdy tuščia, liūdna, juoda kaip rudens naktį P.Vaičiūn. tuščiaĩ adv.: Jo balsas skambėjo tuščiai ir dusliai, tarsi jis rėkautų iš kokios statinės A.Vaičiul.
6. R208, 277, NdŽ su ertme (viduryje): Stori plaukai yra tuštì, prieina oro i pabalna Skdv. Triušio plaukas vidury tùščias, o katės – pilnas Jrb. Tùščio kaulo šuva negraužia Rod. Nugriuvo beržas, vidurys tuščias, pilnas aukso LTR(Klt). Tuščių raginių priedelių ant [tramažolės] apatinės lūpos nėra . | Jaunam mėnesy sodintų kopūstų esti tuščios gūžės III346. 7. subliuškęs, sukritęs: Rietai tuštì – ką jau tę karvė Jrb. Nuejau, paėmiau, tešmuoj kap skuduras – tùščias Pv. 8. Srj be uždaro, sausas (apie maistą): Vakare pliką putrą virs, tuščià jau teip putra, miežinių miltų Gršl. Barštelių išverda tuščių̃, cibulį sutrupina Kpč. Tuščia putra bemisdamas, ilgai kūju nepamojuosi .
tuščiaĩ adv. Mrs: Mes nū valgom tuščiaĩ Kpč.
9. SD291, , NdŽ prk. be turinio, netikras: Tamstai laimė – tuščias žodis? P.Vaičiūn. Nieks nedrįso tuščio žodžio ištarti Tat. Aš taip nekenčiu visų tų ceremonijų, tos tuščios garbės, tų žodžių tuščių ir iškilmingų . Tegu ta saulė šviečia tau ir guodžia širdį pažadais tuščiais B.Sruog. Tai ne tuščias grasinimas, o realus pavojus J.Ap. Ale tikėjimas pasiliko tuščias ir Dievo baimės stokojimas pasiliko ir per sekančius metus Ns1850,1. Nesa intikėjimas be meilės ir darbų gerų tuščias, niekam netikras, nebrangus … yr DP329. Žmogus pažįsta, jog tai buvo tuščias ir kliedesio džiaugsmas DP583. O žodžiai jų regėjos jiems būt tuščios pasakos, ir netikėjo jiemus Ch1Luk24,11. Rūpinkimėsig, broliai mieliausieji, idant teip didis ir teip inteikęsis įgraudinimas Viešpaties mūsip tuščias nebūtų DP608. Aš vėl tau sakau, o ne nuogu nei tuščiu žodžiu, bet galinčiu ir ištesančiu žodžiu sakau tau DP467. Idant nebūtų mūsip tuščia malonė Dievo DP250. „Skiemens kirtis“ yra tuščia sąvoka BVIII197. Šis argumentas yra tuščiausia abstrakcija .
tuščiaĩ adv.: Tasai jau neturės Dievo kito, … neims vardo jo tuščiaĩ DP344.
10. SD177 niekingas, menkas: Atpirkti esme nuog tuščio padavimo tėvų mūsų PK246. Ir netikėkis ant šito sūdo, kuris norint mažiausias tavas padūmojimas arba žodis tuščias, idant turėtų būt užmirštas DP9. Nuo visokių tuščių ir nereikalingų mislių gelbėk muni P. Palaiminti neinžagtos širdes, tai yra kurios dūmomis tuščiomis, bjauromis, kūniškomis, svietiškomis, žemiškomis nepateptos yra DP534. Nesirūpino ne jokiais tuščiais daiktais, tiktai buvo to pilnas, kas est valia Dievo MP60. Par tą jo sopulį išmelsk mun loską, kad išmetęs iš galvos mislias nedoras, o labiausiai norus tuščios garbės svieto brš. Meilė gali ilgai pakęst, yra geradėja, meilė nepavydi, meilė n’est tuščia, nepasipučia Ch11PvK13,4. Ką gero darome …, darykime ne drin tuščio gyraus, … bet drin meilės Dievo DP562.LL278 nerimtas, lengvabūdiškas (apie žmogų): Tùščio žmogaus ir vidus tuščias FT. Kai kas ją galėtų pavadinti tuščia, – ji pernelyg mėgsta papuošalus, pramogas A.Vencl. 11. LL2, , NdŽ prk. neprasmingas, nereikalingas, nevaisingas: Čia tik yr išsimislijimas, tuštì darbai, tùščios kalbos Klk. Suvisu tas pykimas tùščias Krš. Bet visos pastangos juos surasti buvo tuščios K.Bor. Tuščia tavo baimė A.Vien. Mūsų viltys atgauti tėvynei laisvę nėra tuščios V.Myk-Put. Tušti abejojimai pakerta pasitikėjimą savim P.Vaičiūn. Tuščiai gyveno, tùščias gyvenimas Krš. Tegul nebūs tušti sūnaus muno troškimai ir storonės P. Tikėtiese, idant būtų dainos nu karžygių senovės lietuvių ir žemaičių, … yra tuščia dingstis StnD10psl. Žinoki gerai apei tai, jog čystai tušti ir nereikšminga yra tavo ta baimė P.
tùščia n.: Dar ir dabar visam pasauly tuščia ieškočiau panašios: nieks nenurodys nei apgaule, kaip mano mylima, gražios Mair. Tuščia kvaršint galvą dėl tokių niekų . tuščiaĩ adv. , NdŽ, Krš; SD1140, SD39,161, Sut, N: Jei išej[o] tę tokis ginčus, tai netuščiaĩ Pv. Nemanyk, aš ne tuščiaĩ kalbu Jnš. Tuščiaĩ laiką leidžia PnmA. Tuščiaĩ prasijuokiau J. Jis žinojo, kad tuščiai būtų šaukti pagelbos J.Balč. Tuščiai aš užimsiu tavo namuose vietą J.Ap. Jiems šaltomis dienomis visai tuščiai po kelias ir keliolika valandų tenka laukti gyvulių gydytojo prš. Maldos Viešpatiesp Dievop ne tuščiai pilas DP550.
12. visiškas, grynas: Už tuščiùs niekus pakliuvo VšR. Žmonės labai tankiai tuščiais niekais susivilioja Tat. Ar neparleidi dienas ant tuščių niekų? brš. Džiaugias tuščiu nieku B496, N.
◊ ant tuščiõs [širdiẽs (dū̃šios)] Vkš, Pg; D.Pošk, LL93 nevalgęs: Ant tuščios širdies tebesąs I. In tuščiõs neprivalgyk daug obuolių, gali pilvą sopėt Aln. Nevalgyk obulo ant tuščiõs širdiẽs Slnt. Išvirk valgyti, šiandieną ant tuščios tebesu Žem. Ant tuščiõs išejo į bažnyčią Kv. Buvo ant tuščios ir alko A.Baran. Ant tuščiõs tur važiuoti į vinčių JR52. Jei ligonas būtų labai slabnas, noris būt esąs ir ne ant tuščios širdies, gal priimti šv. Sakramentą P. Išgerk trūkžolių ant tuščios dūšios, ir pereis liga Rdm.
ant tuščiõs (tùščio) veltui: Visas darbas vėl ant tuščiõs nuejo Up. Viskas buvo ant tuščio, kap nesimokino, tep nesimokino, ot, kur nori, jį padėk LMD(Ldvn).
ant tuščių̃jų be nieko: Jug i dabar, veizėk, ar piningais arba teip, sakysma, vis an tuščių̃jų neina [į vestuves], vis dovenų [reikia] Lpl.
iš tùščio į kiáurą (tùščią) [piláuti (pýlioti, pìlti Btg, papìlstyti] niekus (plepėti): Kai sueis abudu, tai duos šnekėt iš tùščio kiaurañ Ktk. Iš tùščio tuščiañ valdinykai moka piláut Žln. Pylio[ja] iš tuščio į tuštį LMD(Tl). Jis tiktai papilstė iš tuščio į kiaurą .
iš tuščiõs rañkos; N neturint pinigų.
iš tuščiõs sáujos nieko neturint: Nei pradų, nei pelų – šerk iš tuščiõs sáujos Gs.
ne tuščià gálva išgėręs, įmetęs: Sprogo, ne tuščium̃s galvum̃s susimušo Rdn. I ta veselia važiavo ne tuščià galvelè Nt.
su tuščià kišenè neturėdamas pinigų: Ką tu su tuščià kišenè padarysi Drsk.
su tuščiomìs rañkomis nieko nepešęs: Su tuščiõms rañkoms grįžo Šlu.
su tuščià sáuja nieko neturint: Ką aš čia pradėsiu su tuščià sáuja Gs.
tùščia bėdõs nesvarbu: Gal neilgai jau būsiu, tùščia bėdõs Dg. Tùščia bėdõs, pragyvensim ir be to Rdm.
tùščias dáiktas niekis, visai lengva: Išlaikyti vyšnelę tam, kas vienu kirčiu nukovė septynetą, yra tuščias daiktas J.Balč.
tuščiaĩs dantimìs nevalgęs: Nepavaišino, išejom tuščiaĩs dantim̃s Krš.
×tuščia dūšia R269, 360 nevalgęs: Kada išalkęsis sapnuoja, būk valgąs, bet kada pabunda, dūšia jo dar tuščia CII590.
tùščia [ne] jõ (jõs, jų̃…) , Nmk, Vrb, Nm tiek to, bala nematė (reiškiant nepaisymą ar atsiribojimą nuo ko nors): Tuščia jos, tos mano algos! V.Krėv. Reikia diedas susgrebot, tùščia jų̃, tų vaikų Drsk. Tùščia [jų,] tų dviej rublių, pirk Drsk. Tuščia jo, tebūj, kap anas sako LKKXIII137(Grv). Vėtra tas žuvis džiovyt, tùščia jų̃! Pv. Imkit tas puodynes, mumi jų nereikia, tùščia jų̃ Srj. Kokios kelnės bus (išsitepsi)! – Tùščia jų̃! Mrj. Tuščia jų! eisiu į Ameriką! V.Kudir. Nor vieną kojaitę pavėžėk. – Na jau dėk, tuščia tavę LTR(Kb). Tuščia ir tų kviečių, verčiau būtumei nevažiavęs Žem. Tuščia jų – tų mergų, būsiu neženotas (d.) Klvr. Tegul tę viskas ežeru užeina, tùščia jų̃! Pv. Kad bernelio, kad gražaus, o kokio – tuščia jo! LTR(Vlkv). Netekau pačios, tuščia jų ir pinigų BM247(Zp). O dabar žiūrėk tik į pinigus, sergėk juos ir dabar naudos iš jų neturėk! Tuščia jų! Eime pilvų ieškot! BsPII109. Jūs randate mano darbą nenutikusiu, tai ir tuščia jo V.Piet. Et, tùščia ne jų̃, padarysiu iš naujo Šn. Tùščia ne jõ – ką tu čia jį daug prašai! Žal.
tuščià kišẽnė Šmn apie neturtą: Aš amžių bengu, žinau, jei kešẽnė tuštì, bėda yr Lpl. Kur jis pirks, ka kešẽnė tuščià Erž. tùščias maĩšas niekai: Ką čia klausai: pūstos kalbos, tùščias maĩšas Gs. Ko džiaugiatės tuščiù maišù?! Krok. Ginčijasi dėl tùščio maĩšo Plv. Rokuojasi už tuščią maišą LTR(Vlkv).
tuščià rankà be nieko: Pareina tuščià rankà Sd. Kodėl prie savų ji turėjo išeit tuščià rankà Jrb.
tuščiomìs rañkomis be dovanų: Tuščiõm rañkomi neisi prašyt [arklio], vis ko nešiesi Drsk. Dabar tuščiõm rañkom nė iš gryčios Msn. Prie jo tuščiom rankom nepreisi Užp. Tuščiomis rankomis rodytis nepadoru LzP. Ir kurgi jau Viešpats Dievas kuriop ateis, idant teip jamimp gyventų, tadag žinoma noteis tuščiomis arba nuogomis rankomis, bet jam tuojaus drauge atneš ir drąsumą prieš visą piktą ir apstą viso gero DP237. Kas trečias pirkėjas išėjo ne tuščiomis rankomis .
tuščiùs šiáudus kùlti [i]be naudos kalbėti: Nėra ko kùlt tuščių̃ šiaudų̃ Nm. Ne, ji nebenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino I.Simon.
tuščià širdimì nevalgius: Tai ka duos gaspadinė blynų da, tai gerai, o ka neduos, tai tuščià šìrdžia lig dvylikos valandų [dirbo] Kp.
tuštì vė́jai pùsto galvojè apie menkaprotį: Pienas iš panosės dar neišdžiūvo, tai ir pusto tušti vėjai galvoje V.Krėv. tuščióji venà LTEXI489 med. viena iš dviejų didžiausių venų: Viršutinė tuščióji venà MedŽ579.
tuščià vietà bejėgis: Iš manęs gi tuščià vietà, nieko nepakeliu Švnč.
tuščióji žarnà med. plonųjų žarnų dalis: Tuščiõsios žarnõs uždegimas MedŽ281.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • tuščias — statusas T sritis informatika apibrėžtis Neturintis turinio, pavyzdžiui, naujai sukurtas ir dar nepradėtas pildyti objektas: dokumentas, failas, katalogas ir kt. Tuščias objektas gali turėti tarnybines dalis, pavyzdžiui, antraštę. pavyzdys( iai)… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • tuščias — tùščias, tuščià bdv. Tùščias kambarỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • blank — tuščias statusas T sritis informatika apibrėžtis Neturintis turinio, pavyzdžiui, naujai sukurtas ir dar nepradėtas pildyti objektas: dokumentas, failas, katalogas ir kt. Tuščias objektas gali turėti tarnybines dalis, pavyzdžiui, antraštę.… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • empty — tuščias statusas T sritis informatika apibrėžtis Neturintis turinio, pavyzdžiui, naujai sukurtas ir dar nepradėtas pildyti objektas: dokumentas, failas, katalogas ir kt. Tuščias objektas gali turėti tarnybines dalis, pavyzdžiui, antraštę.… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • tuščia — tùščias, tuščià bdv. Tùščias kambarỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tuštas — tùštas, à adj. (4) NdŽ, KŽ 1. žr. tuščias 4. ║ Su pilnoms (kulkoms) nešauna, tuštum̃s šaudo Krg. 2. N žr. tuščias 6. 3. žr. tuščias 9: Tušti žodžiai N. 4. žr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tuštumas — tuštùmas sm. (2) K, Š, Rtr, P.Skar, DŽ, NdŽ, KŽ; N 1. R141, MŽ186, I → tuščias 1: Išsigandau namo tuštumo rš. Tik miegamasis toks ir liko kaip iššluotas, net aidintis nuo tuštumo M.Katil. Erdvės tuštùmas tėra vien tariamas FT. ^ Tuštumas galvoj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dykas — 1 dỹkas, à adj. (4) 1. tuščias, be nieko: Avižas išpyliau iš to maišo, dabar jis dỹkas Skr. Klojimas dỹkas, visus šiaudus sušėrėm Rm. Sėskitės ant suolo, mat visas dỹkas Kp. Visas laukas dỹkas, parvežėm paskutinį vežimą Pn. Maniau, šakutė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūstas — 2 ×pū̃stas, à (brus. пycты) adj. (4) 1. VlnE150, R, K dykas, be nieko, tuščias: Trobelė paliko pūstà Grdm. Tas riešutys turbūt bus pūstas, kad su skylute Lbv. Galva kai pūstà melnyčia (apie kvailą) Rod. Čia, visoje apygardoje, pūsta pūstynė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”